Čia yra mano dienoraštis (Blogas). Jūs galite komentuoti mano įrašus, o į kai kurias grupes įrašus dėti gali visi svetainės lankytojai.
Ašaros ritasi mano skruostais, negaliu rašyti... tik nuotrupos...
...iš kur mumyse tiek žiaurumo ir neapykantos? Nuo pat istorijos pradžios tiek ir težinome: žudyti, plėšti, siaubti, tyčiotis iš silpnesnio - kariauti...
...nuolatinė baimė, bejėgiškumas...
...šiteik tautų patyrė genocidą ir mums vis dar negana, surambėję širdys vis dar reikalauja kraujo...
"Istorija - skaitai ir verki." Kurtas Vonegutas
...argi ne ironiška, kad oficialiai karais siekiama TEISINGUMO ir/arba TAIKOS!..
Trečias Niutono dėsnis: kaip šauksi taip ir atsilieps...
...Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, o juk Dievas geras ir atlaidus. Tuomet kodėl mes - jo kūriniai, visiškai panašūs į Tobuląjį - taip išsigimėm?
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 119 Grupė: Bendra
Daug galvojau apie žmonių tarpusavio santykius. Šiuo atžvilgiu, man rodos, esu "laukinis padaras iš laukinio miško", nes nieko apie tai neišmanau. Tai yra ta didžioji paslaptis, kurios man nelemta atskleisti. Aš negaliu suprasti, kokiu pagrindu grįsti žmonių tarpusavio santykiai ir kodėl jie būtent tokie yra geriausi, "noramaliausi"?
Apskritai, aš manau, kad neegzistuoja tokia sąvoka, kaip "normalus", nes kiekvienas asmeniškai nusistato tam tikras normas, pagal kurias vertina visa, kas vyksta aplinkui, tuomet lygina su savimi ir pagal gautą rezultatą nustato "normalumo" lygį.
Galimi lyginimo su savimi rezultatai:
Šiuo atveju "toks kaip aš" atitinka mano paties elgesio ir požiūrio pobūdį, "keistas" - nuomonės truputį išsiskiria tam tikruose taškuose, "svetimas" - tas kurio motyvų negaliu suprasti, kurio elgesys mano nuomone yra neadekvatus, netelpa į jokius žinomus rėmus.
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 174 Grupė: Bendra
Daug kartų girdėjau žmones verkaujant, kad neva, gyvenimas tam ar kitam yra neteisingas, jį nuskraiudė, o kitą apdovanojo. Nė velnio! Aš su tuo nesutinku.
Manau, kad Gyvenimas kiekvienam davė po lygiai: po talentą, negalią ir galimybę pažinti džiaugsmą ir skausmą. Ir nuo kiekvieno asmeniškai priklauso, kaip jis sugeba pasinaudoti šiomis "dovanomis". Taigi, nėra ko burnoti prieš Likimą ar kitas ale aukštesnes galias, dėl savo nelaimių, nes tik pats esi atsakingas už savo būtį ir buitį.
Kiekvienas iš mūsų apdovanotas tam tikru talentu, kuris padės išsilaikyti šiame pasaulyje ir pragyventi. Galbūt ne visi gyvens prabangiai, bet tai vėl priklauso nuo to, kaip sugebėsi tuo talentu pasinaudoti, kokius tikslus išsikelsi. Jei Jonas sugeba džiaugtis smulkmenomis, jam teikia džiaugsmą visuomeninė savanoriška veikla ir pragyventi už vidutinį atlyginimą, tai Petras gali nuolat kankintis gyvendamas prabangoj ir negalėdamas suprasti, kas yra laimė ar džiaugsmas.
Nederėtų spręsti ir apie kito žmogaus laimę ar nelaimę dėl jam skirtos negalios. Aš skiriu 3 negalios rūšis: fizinę, psichinę ir dvasinę. Visos trys yra vienodai baisios ir rimtos. Man pikta girdėti tokio tipo pasakymus: "Ko čia maivaisi ir vaidini nuskriaustą? Rankas, kojas turi, ko tau skųstis? Va, tie kiti, tai kenčia...". Žinoma, tie "kiti" turi fizinę negalią, o aš galbūt turiu dvasinę ar psichnę ir dėl jos kenčiu nė kiek ne mažiau. Juk iš esmės kiekvienas iš mūsų neturi tam tikros dalies savęs, tik tiek, kad fizinė negalia matyti išoriškai. Bet didelė tikimybė, jog berankis ar bekojis yra daug laimingesnis už beprotį ar bedvasį.
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 137 Grupė: Bendra
Kol pinigus laikiau kišenėje, gyvenau palyginti ramiai. Kišenė, tiesa, buvo gerokai paplyšusi, iš jos nuolat byrėjo smulkūs, o kartais ir stambios kupiūros, tačiau sugyvenome draugiškai. Aš pasišaipydavau iš jos skylėtumo, ji - iš mano alkanų dienų.
Nuo to laiko, kai sekdama madą nusipirkau piniginę ("rudę"), prasidėjo mano bėdos. Piniginė pasitaikė su charakteriu: priekabi smulkmeniška bambeklė, kaupianti visas nereikalingas sąskaitas ir čekius, tikra ragana artėjant mėnesio galui. Kentėjau jos priespaudą ilgus metus, bet ir mano auksinė kantrybė turi ribas. Vakar neištvėriau ir gerai papurčiusi trenkiau piniginę lauk. Susidėjau visą "turtą" į kišenę ir išėjau į turgų. Atsigavo širdis! Ta pati, numylėta skylėta kišenė! Kaip viskas paprasta ir lengva... Lyg nuo grandinės nutrūkus... Ata-ta saldybė...
Visa bėda, kad ne taip toli nusviedžiau nelemtąją "rudę" kaip man atrodė. Atsirado "gerų žmonių": pakėlė bjaurybę, nuvalė, atsiprašė, į namus parnešė ir net atlygio nepaprašė... Ir kaip man dabar namo pareiti? Kaip jai į akis pasižiūrėti? Esu tikra, įžeidimą ji atleis, bet tai, kad iš kišenės nieko į ją iki kitos algos neįdėsiu, tikrai nesupras.
Komentarai: 1 Peržiūrėjo: 215 Grupė: Bendra
Supratau, kad kvailumas neturi amžiaus, t.y. jis būdingas įvairaus amžiaus žmonėms. Jei jau gimei kvailyste apdovanotas, tai visą gyvenimą ja "žiaugsies". Ji nepraeina, iš jos neišaugama anei pasimokoma. Ir nei sveikas protas, nei metai, kad ir kiek jų praeitų, reikšmės neturi.
Kai žvelgiu į savo "darbus" iš laiko distancijos, suprantu, kad kvailystės sėkla rado manyje puikią dirvą, sudygo, išbujojo ir net gi žiedus sukrovė. Gražiai taip žydi... Kažin, ar vaisiai bus labai kartūs, nes klausiau, ar duos vaisių, užtikrino, kad tikrai sunokins. Ruduo - gėrybių metas. Kokiu derlium šiemet pripildysiu aruodus?
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 114 Grupė: Bendra
Mano pirmasis pasispardymas.
Kol kas nieko nesuprantu, bet vis tiek labai juokinga.
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 92 Grupė: Bendra
