Apie gyvenimą

Daug kartų girdėjau žmones verkaujant, kad neva, gyvenimas tam ar kitam yra neteisingas, jį nuskraiudė, o kitą apdovanojo. Nė velnio! Aš su tuo nesutinku.

Manau, kad Gyvenimas kiekvienam davė po lygiai: po talentą, negalią ir galimybę pažinti džiaugsmą ir skausmą. Ir nuo kiekvieno asmeniškai priklauso, kaip jis sugeba pasinaudoti šiomis "dovanomis". Taigi, nėra ko burnoti prieš Likimą ar kitas ale aukštesnes galias, dėl savo nelaimių, nes tik pats esi atsakingas už savo būtį ir buitį.

Kiekvienas iš mūsų apdovanotas tam tikru talentu, kuris padės išsilaikyti šiame pasaulyje  ir pragyventi. Galbūt ne visi gyvens prabangiai, bet tai vėl priklauso nuo to, kaip sugebėsi tuo talentu pasinaudoti, kokius tikslus išsikelsi. Jei Jonas sugeba džiaugtis smulkmenomis, jam teikia džiaugsmą visuomeninė savanoriška veikla ir pragyventi už vidutinį atlyginimą, tai Petras gali nuolat kankintis gyvendamas prabangoj ir negalėdamas suprasti, kas yra laimė ar džiaugsmas.

Nederėtų spręsti ir apie kito žmogaus laimę ar nelaimę dėl jam skirtos negalios. Aš skiriu 3 negalios rūšis: fizinę, psichinę ir dvasinę. Visos trys yra vienodai baisios ir rimtos. Man pikta girdėti tokio tipo pasakymus: "Ko čia maivaisi ir vaidini nuskriaustą? Rankas, kojas turi, ko tau skųstis?  Va, tie kiti, tai kenčia...". Žinoma, tie "kiti" turi fizinę negalią, o aš galbūt turiu dvasinę ar psichnę ir dėl jos kenčiu nė kiek ne mažiau. Juk iš esmės kiekvienas iš mūsų neturi tam tikros dalies savęs, tik tiek, kad fizinė negalia matyti išoriškai. Bet didelė tikimybė, jog berankis ar bekojis yra daug laimingesnis už beprotį ar bedvasį.